Karantino metu daugelyje Lietuvos mokyklų vykęs nuotolinis mokymas atskleidė dar vieną teigiamą tendenciją: beveik trečdalis apklaustų mokinių sako, kad patyčių lygis sumažėjo. Visgi, du trečdaliai moksleivių reikšmingų pokyčių šiuo klausimu nepastebėjo, o 7 procentai vaikų mano, kad patyčių lygis virtualioje mokymosi aplinkoje paaugo.
Remiantis Šiaurės ir Baltijos šalyse atlikta „Telia Company“ apklausa, mokantis nuotoliniu būdu dešimtadalis vaikų nuo 10 iki 18 metų pastebėjo, kad patyčių padaugėjo, ketvirtadalis – kad jų sumažėjo. Lietuvoje šie skaičiai atitinkamai siekia 7 proc. ir 28 proc. Tuo metu absoliuti dauguma – du iš trijų mokinių – reikšmingų pokyčių šiuo klausimu nepastebėjo.
Paprašyti įvardinti, kokiais kanalais patyrė patyčias ar tapo jų liudininkais, Lietuvos vaikai dažniausiai žymėjo uždaras pokalbių grupes (35 proc.). Taip pat dažnai patyčios fiksuotos virtualiose klasėse (26 proc.) ir socialiniuose tinkluose – tiek privačiuose susirašinėjimuose, tiek viešose įrašuose (po 24 proc.). Rečiau su patyčiomis Lietuvos vaikai susidūrė viešose pokalbių grupėse (21 proc.).
Daugumoje kitų šalių taip pat pirmauja uždaros susirašinėjimų grupės. Latviai ir estai patyčias taip pat dažnai stebėjo privačiuose susirašinėjimuose socialiniuose tinkluose, o Danijos, Suomijos ir Norvegijos vaikai dažniau įvardijo viešus socialinių tinklų įrašus.
Tėvai kalba, vaikai negirdi?
Įdomu tai, kad paklausus Lietuvos tėvų, ar nuotolinio mokymosi metu jų vaikai susidūrė su patyčiomis, apie tokius atvejus žinojo tik 3 proc. respondentų. Septyni iš dešimties tėvų buvo įsitikinę, kad vaikai su patyčiomis nesusidūrė, likusieji arba nežinojo, arba nebuvo dėl to tikri.
Dar daugiau: tėvai galimai pervertina savo indėlį. Beveik pusė jų (44 proc.) nurodė, kad prasidėjus nuotoliniam mokymuisi su savo atžalomis kalbėjosi apie internetines patyčias. Dar ketvirtadalis (24 proc.) teigė, kad tokio poreikio šeimoje nėra, o trečdalis (32 proc.) prisipažino pastaruoju metu apie tai su vaikais nesikalbėję.
Tuo metu tik 27 proc. Lietuvos vaikų prisiminė kalbėjęsi apie patyčias su tėvais ar kitais šeimos nariais. Dar 17 proc. nurodė šiuo klausimu bendravę su mokytojais, 12 proc. – su klasės draugais.
Tiesa, nors tėvų ir vaikų atsakymų proporcijos prasilenkia, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugiausia vaikų apie patyčias teigia kalbėjęsi būtent su savo tėvais. Toliau seka mokytojai, klasės draugai, patyčių tema paliečiama ir bendruose mokyklos susirinkimuose.
Patyčios – tik viena dėlionės detalė
Bendrai mokantis iš namų dauguma – du iš trijų – vaikų Lietuvoje teigia jautęsi saugiai, visgi dešimtadalis (12 proc.) pasirinko atsakymą „nesaugiai“. Ir kalba čia eina ne tik apie patyčias, bet ir kitus incidentus.
Net kas penktas (21 proc.) Lietuvos mokinys pastebėjo, kad virtualių pamokų metu prie klasės prisijungė nepažįstami asmenys. Su tokiais incidentais lietuviai susidūrė dažniausiai iš visų Šiaurės ir Baltijos šalių mokinių, o bendras visų šalių vidurkis siekia 9 proc.
Dažnai Lietuvos vaikai pastebėjo ir neteisėtus prisijungimus prie įvairių mokymosi platformų – su tuo susidūrė 14 proc. lietuvių, palyginimui, visų šalių vidurkis siekia 7 proc.
Dar 12 proc. Lietuvos moksleivių įvardijo matę vaizdo įrašų ar nuotraukų, kurios juos privertė pasijausti nejaukiai. Tiesa, šiuo klausimu labiausiai išsiskiria suomiai (18 proc.) ir norvegai (15 proc.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su 6 proc. Lietuvos vaikų internetu bandė susisiekti nepažįstami suaugusieji, toks pat procentas nurodė gavę nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie juos privertė pasijausti nejaukiai.
Komentarai